O tave nuo medaliu, manau, ne taivanai kazkokie skyre o sios varzybos su prancuzais
jie mus ir aplenke viena iskaitine pergale. Cia daug keistenybiu pridarei ir pralosei 9 taskais, kas tarpusavyje sudaro -18 taskus, jei panasiai butu i pliusa pavaryta, to butu ir uzteke likti 4 vietoje. Tikrai nebuvom uz juos silpnesni.
Buvau jau minėjęs kodėl pasirinkau 3-2 zoną. Tikėjausi žaisti kantriai su sukeistu C ir PG. Nes jų formos visiškai sutapo su tomis, kuriomis jie žaidė prieš mėnesį, t.y. jų pagrindinis snaiperis turėjo 9 formą, kiti mažiukai, tuo tarpu centrai sėdėjo su 8. Jie tikrai tarpusavyje diskutavo apie šią taktiką, o nusprendė visiškai priešingai ir man netikėtai. Plius tikėjaus jų spėjimo, nes mes šiame sezone ištisai ir pražaidėme artimais metimais.
Pastebėjau vieną dalyką, jei žaidžiam artimais - viskas liux, jei tolimais - prašauta, klaida. Matyt, bendruomenė dar nesubrendusi toleruoti tolimus metimus. Aišku pripažinsiu, mes buvome stipresni tolimais praeitą sezoną. Šiame sezone su Žiklevičiumi ir Demeščionoku buvome stipresni artimų taktikai, bet be šių žaidėjų... Nežinau nežinau.
Žiklevičius įdomus buvo žaidėjas, jau sezono pradžioje turėjo 17 IS ir ID. Tuo tarpu rebai buvo tik 9... Jei ne šis žaidėjas turbūt net nebūtumėm žaidę pasaulio čempionate. Bet dėka geros formos jis mėtė beveik 100 proc per visus. Jo rebus kažkiek kompensuodavo centras ir PG-SF su 7-8 rebais.
Dėkui už palaikymą, pamąstysiu ar kandidatuoti. Bijau tik, kad būsiu be interneto kokį 1 mėn per persikraustymą ir įvažiavimą į ritmą. Todėl kentėtų taktiškai susidėlioti viską, darbe vis tiek ant greitųjų tik gautųsi, o kruopštumo vis tiek reikia.