Tai kad aš jau dabar žinau, kad nebenoriu :) Trumpai apie gyvenimą ir gražius dalykus:
Man 26 metai. Pats tas laikas, kai suvoki, kad jaunystė ir apskritai gyvenimas yra ne amžini. Prieš kurį laiką visiškai atsisakiau kompiuterinių žaidimų ir tai tikrai pagerino mano gyvenimo kokybę. Atrodo, kas čia tokio per dieną prisėst valandai ar pusantros pageimint, atsipūst po darbų. Bet kol aš geimindavau, kiti užsiimdavo prasmingesne veikla ir per eilę metų, pradėjo matytis aiškūs skirtumai. Tikrai geriau būčiau skyręs tą laiką sportui, savanorystei, savęs tobulinimui ar elementariai tiesiog daugiau bendravęs su žmonėmis, kurie man iš tiesų svarbūs.
Ir nors mano gyvenimas yra žiauriai OK ir negalėčiau kažkuo skųstis, aš suprantu, kad tikrai esu perskaitęs per mažai knygų per savo gyvenimą. Tikrai galėjau šiek tiek daugiau laiko skirti sportui. Na ir daugybė kitų dalykų yra, kurie turi daugiau prasmės, nei virtualus pasaulis :) Kol laiko viskam užtenka, tol viskas ok. Bet kai pradeda to laiko trūkti, imi galvoti, ko atsisakyt. Dėl to šiuo metu man nekyla visiškai jokių abejonių dėl būzerio. Tiesiog atėjo laikas :)
Tai tiek, ne aš pirmas, ne aš paskutinis. Nereik sureikšmint :)